Jūsų sukurto salono ir plaukų kosmetikos prekių ženklo „Sachajuan“ pavadinimas skamba egzotiškai. Sujungėte du vardus – Sachos Mitic ir Juano Rosenlindo, bet ir šie neatrodo švediški. Kokia judviejų kilmė?

Iš serbiškos kilmės man liko tik pavardė, nes užaugau Švedijoje ir perėmiau šios šalies mentalitetą. Gimiau Serbijoje, bet ten nesu buvęs 46 metus, nesuprantu kalbos. Juano mama yra švedė, o tėvas – italas. Matyt, ieškodami kompromiso, jie pasirinko vaikui duoti ne itališką ar švedišką, o ispanišką vardą. 1996-aisiais, kai ruošėmės atidaryti saloną, sudėjome mūsų abiejų vardus, ir mums patiko rezultatas.

O ką sakė draugai?

Beveik niekas nepritarė, bet aš visada darau taip, kaip jaučiu. Nors pavadinimas atrodė keistokas, man labai patiko švarus skambesys, gilumas ir autentiškumas – juk tai nebuvo kažkas tiesiog tuščiai sufantazuota. Turėjau nuojautą, kad mums išeis į naudą tai, kad iš pavadinimo neįmanoma identifikuoti prekių ženklo kilmės. Ir išties, tai tapo mūsų privalumu, ypač kai pradėjome eksportą. Šis pavadinimas sukelia susidomėjimą daugelyje skirtingų pasaulio kraštų, o labiausiai patinka amerikiečiams ir Azijos regiono gyventojams.

Nuojauta vietoj rinkodaros strategijų – ar tai tikrai pasiteisina?

Mes visada darome tai, kas atrodo teisinga mums, o ne rinkodaros konsultantams. Tik tai daro prekių ženklą autentišku. Jei pasižiūrėtume į korporaciją „LVMH“, valdančią tokius garsiu prekių ženklus kaip „Louis Vuitton“ ir „Moët & Chandon“, pamatysime tą patį – viso ko pagrindas yra preciziškas savo amato išmanymas. Mūsų produktų idėjos kyla iš įgūdžių ir meistriškumo, – juk

abu esame plaukų stilistai, iki šiol dirbantys salone.

Dažnai produktas tampa populiarus, nes jo kūrėjas turi užsidirbęs vardą. Kaip jūs kopėte į savo viršūnę?

Neplanavau tapti kirpėju, tai tiesiog buvo atsitiktinumas, kuris išryškino mano talentą, o šis buvo didesnis nei vidutinis. Tai mane įkvėpė tęsti, bet užtrukau kone penkerius metus, kol galutinai apsisprendžiau atsiduoti plaukų stilisto darbui visu šimtu, o gal net ir dviem šimtais procentų. Dirbau salone ir dalyvaudavau kuriant fotosesijas. Tais laikais fotosesijų žanras Skandinavijoje buvo nekaltybės stadijoje. Būdamas devyniolikos, iš Geteborgo persikėliau į Stokholmą, nes ten koncentravosi visa spauda. Po kurio laiko pajutau, kad noriu didesnio iššūkio, o ir aplinkiniai vis paragindavo išmėginti jėgas pasaulio mados sostinėse. Nusprendžiau negaišti laiko su Paryžiumi ar Londonu ir išvykau tiesiai į Niujorką. Žinoma, pradžia buvo labai sunki, nes tiesiog reikėjo užsidirbti pragyvenimui, bet gana greitai atsirado užsakymų iš redakcijų. Pradėjau dirbti su korporacijos „Condé Nast“ leidiniais „New Yorker“, „Vogue“, „Marie Claire“ ir kitais. Tai buvo devyniasdešimtieji – laikas, kai žurnalai buvo susikoncentravę į viską, kas susiję su mada, dabar to jau nėra. Grįžti į Švediją nusprendžiau dėl asmeninių priežasčių. 1997-aisiais jau buvau vedęs, susilaukėme mūsų pirmagimio. Norėjosi pačiam valdyti savo gyvenimą užuot buvus priklausomam nuo agentų. Tuomet susikirto ir mūsų su Juanu keliai. Sutapo ambicijos, idėjos ir vertybės. Abu norėjome padaryti kažką išskirtinio plaukų priežiūros srityje, ir tai mums pavyko.

Interviu žiniasklaidai visuomet duodate jūs, o Juanas laikosi šešėlyje. Tai jo pozicija?

Taip susiklostė natūraliai, esame gana skirtingi, todėl dalijamės užduotimis. Aš iš pradžių vadovavau mūsų kompanijai, paskui labiau užsiėmiau kūrybiniu darbu, nuo 2018-ųjų vėl einu vadovo pareigas.

Ar esate draugai?

Ne, ir tai, manau, yra mūsų ilgalaikės partnerystės garantas. Žmonės dažnokai daro klaidą susiedami verslą ir draugystę. Kitas dalykas yra tai, kad mus vienija labai aiškios idėjos. Mes nekūrėme šito prekių ženklo norėdami patys sužibėti, kaip kartais daroma. Nieko nebūtume pasiekę, jei nebūtume subūrę komandos.

O kaip tos įžymybės ir karališkieji asmenys, prie kurių plaukų dažnai prisiliečiate? Ar jie jums palengvino kelią? 

Dabar visi laikosi požiūrio, kad reikia girtis žymiais klientais, bet mūsų pozicija yra visiškai kitokia.    Turime ilgą sąrašą įžymybių, tarp jų ir tarptautinio lygio žvaigždžių bei karališkosios aplinkos atstovų. Savaime suprantama, žymūs klientai – tai aukštas meistriškumo įvertinimas, ir ne vien tik technikos, bet ir gebėjimo bendrauti su tokiais žmonėmis. Vis tik man atrodo nepriimtina manipuliuoti garsiomis pavardėmis tam, kad pritrauktum daugiau dėmesio ir naujų klientų. Kirpti ir  šukuoti – tai tavo darbas, o ne pretekstas girtis visam pasauliui, kokia įžymybė sėdėjo tavo kėdėje. Būtų netgi neetiška naudotis svetima šlove – juk visos garsenybės sumoka už darbą. Ši tema itin aštriai buvo iškilusi, kai įžengėme į Jungtinių Valstijų rinką. Ten viešųjų ryšių specialistai mums liepė žaisti įžymybių korta. Pasakėme, kad to nedarome. Ir ką gi? Amerika dabar yra viena iš didžiausių mūsų rinkų. Jei žmonėms patinka produktas ir tavo idėjos, jie perka. Ir į saloną svarbiausia, kad žmonės ateitų dėl to, kad jiems patinka mūsų darbai, o ne dėl to, kad čia lankosi garsenybės.

Kuo žmones galima buvo nustebinti prieš daugiau nei dvidešimt metų, – tais laikais, kai kūrėte „Sachajuan“ saloną?

Dabar mūsų salono interjeras atrodo labai klasikinis, bet anuomet salonai būdavo dekoruojami tamsiais tonais, o mes pasirinkome baltą spalvą ir minimalizmą. Net iškabos nebuvo, taigi, eidamas pro šalį galėjai net ir nepastebėti. Mums rūpėjo padaryti taip, kad trauką sukurtų salone dirbantys žmonės, o ne aplinka.

Dar nesinori atnaujinti interjero?

Ne, koncepcijos nekeitėme nuo pat atsidarymo, jau 23 metus. Tik sienas perdažome ir šiek tiek atnaujiname detales. Vienu metu turėjome penkis salonus, bet vėliau nutarėme verčiau plėsti gamybą, o saloną turėti tik vieną, tą, nuo kurio prasidėjo mūsų istorija.

Ar galima pas jus užsirašyti?

O ne, naujų klientų nepriimu, tik tuos, kuriuos pažįstu jau labai seniai. Aptarnauju juos salone kartą per savaitę. Ir man visai nesvarbu, kad esu kompanijos vadovas. Didesnė dalis mūsų pajamų dabar ateina iš plaukų priežiūros priemonių gamybos ir prekybos, bet produktų idėjos kyla tik dirbant tiesioginį kirpėjo darbą.

Kai kalbate apie „Sachajuan“ produktus, visuomet pabrėžiate, kad kosmetikos priemonės tapo pernelyg sudėtingos, todėl norėjote sukurti tam atsvarą. Ką reiškia produkto paprastumas, kai kalbama apie premium klasės priemones?

Mūsų salonas minimalistinis, todėl ir priemonės tokios. Produkto estetika, komunikacija ir poveikis – visa tai veikia išvien. Gamybą pradėjome 2002-aisiais, pakuočių dizainui norėjome paprastos formos, tad mums labiausiai tiko klasikinis medicininis buteliukas. Paprasta turėjo būti ir produkto sudėtis. Ne kažkokios niekam nesuprantamos molekulės, o  tiesiog normalus plaukų šampūnas, turintis tam tikrą paskirtį. Apsisukome 180 laipsnių kampu ir nuėjome į kitą pusę, nei tuo metu žengė visa industrija, kuri stengėsi sudominti klientus kuo įmantresne sudėtimi. Atsitiko atvirkščiai – žmonės jautėsi vis labiau pasimetę, nes nieko nebegalėjo suprasti Dabar jau daugelis gamintojų stengiasi būti paprastesni.

Nepasakyčiau, kad „Sachajuan“ priemonių sudėtis būtų labai paprasta. Vien jau ko verti tie jūros dumbliai, kurių net pavadinimų nepajėgsiu taisyklingai ištarti. 

Aš irgi negaliu atsiminti tų lotyniškų pavadinimų. Dėl to iš dumblių išgautų veikliųjų medžiagų derinį pavadinome paprasčiau – „Ocean Silk Technology“. Tai kaip skėtis, po kuriuo slepiasi daugelio žmonių noras turėti šilkinius plaukus. Dumbliai atlieka užduotį suteikti plaukams maksimalaus žvilgesio jų neapsunkinant, ir tiek. Žinoma, galima kalbėti apie komponentus, bet mes nemėgstame to daryti, ir štai kodėl. Tarkime, mudu gamintume Bolonijos spagečius. Naudotume tuos pačius produktus, bet gali būti, kad jūsų patiekalas išeitų skanesnis, nes kažkaip kitaip viską sumaišėte ar dėjote komponentus kitokiomis proporcijomis. Štai ką svarbu suprasti. Visuomet svarbiausia yra galutinis produktas.

Ar tikrai niekad neatsižvelgėte į tam tikras madingas kryptis? Tarkime, vienu metu buvo populiari idėja nenaudoti šampūno arba vietoj šampūno plauti plaukus kondicionieriumi. Jūsų asortimente irgi mačiau panašiems tikslams skirtų priemonių.

Savaime suprantama, kad norime atitikti žmonių lūkesčius, bet visada svarstome, kiek tam tikra rinkos tendencija dera su mūsų vertybėmis. Ar tokio produkto išties reikia? Tarkime, apimties suteikiančią pudrą kūrėme kaip šukuosenos formavimo priemonę. Prieš dvidešimt metų žmonės buvo įpratę labai dažnai trinkti plaukus, dabar tai daro kur kas rečiau, ir štai dabar jie šią priemonę naudoja vietoj sauso šampūno. Taip pat turime apsauginius plaukų kvepalus – ši priemonė turi tokią sudėtį, kuri padeda neutralizuoti kvapus, bet nenusėda ant plaukų, kaip tai atsitiktų su paprastais kvepalais. Dabar beveik niekur nerūkoma uždarose patalpose, bet buvo laikai, kai iš restorano galėjai grįžti su dūmų ir atviros virtuvės kvapais plaukuose. Žmonės klausdavo, ar negalėtume sukurti kažko, kas padėtų atsikratyti to dvoko. Kartą viešėdamas Prahoje buvau pakviestas į restoraną. Maniau, mirsiu prisikvėpavęs cigarečių dūmų, bet mūsų sukurta priemonė išgelbėjo net mano kašmyrinį paltą. Dar vienas pavyzdys – putojantis sausas šampūnas. Mano manymu, tai tiesiog nuostabi priemonė. Mes išbandėme ją su labai suterštais plaukais – tiesiog paskirstai, išpūti džiovintuvu, ir plaukai atrodo taip, tarsi būtų ką tik išplauti. Nors, beje, tai irgi tekstūros suteikianti priemonė, tiesiog šią galima naudoti skirtingais būdais.

Kartais negaliu numatyti, kaip produktui seksis rinkoje. Tarkime, maniau, jog galvos odos šampūnas bus nišinis produktas, o jis tapo vienu perkamiausių, nes žmonėms reikėjo gerai dezinfekuojančios, grybelius ir bakterijas naikinančios, bet odos nesausinančios priemonės.

„Sachajuan“ pprodukcija platinama 40 pasaulio šalių, tarp jų –  Australijoje, Bahreine, Vietname, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Japonijoje. Kaip suprantate, ko reikia tokiai plačiai auditorijai, juk plaukų struktūra įvairiose šalyse gali labai skirtis?

Švedijoje gyvena daug įvairių tautų žmonių, tad mums tiesiog tereikia apsidairyti aplinkui. Kita vertus, nebūtų teisinga manyti, kad Kinijoje visų žmonių plaukų struktūra yra vienoda. Kai kurie išties turi tokius tiesius plaukus, kaip mes stereotipiškai įsivaizduojame, bet kiti turi ir banguotus. Vienas geriausiai žinomų afroamerikiečių plaukų stilistas Čikagoje kuo puikiausiai naudojasi mūsų priemonėmis, nors atrodytų, kad skandinaviška plaukų struktūra nieko bendra neturi su afroamerikiečių garbanomis.

Kirpėjams ir plaukų stilistams  tikriausiai svarbiausia, kokias šukuosenos formavimo priemones siūlo prekių ženklas?

O taip, niekas nenori pridaryti klaidų. Netinkama priemonė gali akimirksniu sugadinti visą darbą. O jeigu tai fotosesija, tai kas lauks, kol vėl išplausi galvą ir pradėsi nuo pradžių? Tuomet visi ima manyti, kad tu nė velnio neišmanai savo darbo, nors taip tikrai nėra. Tu tiesiog neturėjai tinkamos priemonės. Tai kelia kirpėjams didžiulį stresą. Aš esu klydęs ne sykį, po to sėdėjęs ir ilgai galvojęs, kodėl taip atsitiko, užtat žinau, kaip apsaugoti kolegas nuo neigiamų patirčių. Jei kirpėjas naudoja mūsų šukuosenos formavimo priemones, jis visada gali būti tikras, kad kontroliuoja procesą, o ne priemonės jam diktuoja, kokią šukuoseną pavyks išgauti. Kur norisi pridėti daugiau apimties, galima naudoti vienokią priemonę, kur nori sulyginti – kitokią, nes turime daug visokių.

Kaip iš tikrųjų vyksta kosmetikos produktų kūrimo procesas?

Panašiai, kaip ir drabužių. Dizaineris suformuoja idėją, paskui dirba konstruktoriai ir siuvėjai. Aš nesu chemikas, todėl dirbame su specialistais tol, kol nušlifuojame idėją. Kartais jie irgi pasiūlo įdomių minčių. Taip atsirado plaukus nuo aplinkos teršalų apsaugantis kondicionuojantis šampūnas. Į pasiūlymą žiūrėjau įtariai, bet kai gavau klinikinių tyrimų duomenis, nusprendėme pabandyti. Rezultatas – džiuginantis, nes tai iš tikrųjų priemonė, kuri apgaubia plaukus tarsi plėvelė, prie kurios teršalai tiesiog negali prikibti.

Kaip manote, kas svarbiau – ar tai, kaip mes maitinamės, ar kokias plaukų priežiūros priemones naudojame?

Viskas yra svarbu. Plaukai yra jau negyva struktūra, nors priemonėmis galima pagerinti jų išvaizdą.  Vis tik tam, kad plaukai būtų išties sveiki, turi būti gerai maitinami jų svogūnėliai – tam reikia geros mikrocirkuliacijos ir, žinoma, su krauju atnešamų maistingųjų medžiagų. Kai žmogus sunkiai serga ar patiria daug stresų, jo plaukai irgi atrodo prastai. Mes, kirpėjai, dirbame tik su plaukais, stengdamiesi padaryti taip, kad jie atrodytų geriau nei galima būtų tikėtis. Tai, beje, ir „Sachajuan“ moto.

Kas tai yra gerai atrodantys plaukai?

Kiekvienam skirtingai. Būna, kad žmogus įsitikinęs, jog turi gerus plaukus, o aš tyliai galvoju, kad praverstų susitvarkyti. Moterį visuomet šukuoju taip, kad pats norėčiau ją pakviesti vakarienės. Vis tik vienas kriterijus yra bendras visiems žmonėms – tai žvilgesys. Žinote kodėl?

Dėl to, kad tai – jaunystės ir sveikatos ženklas.

Teisingai. O jei kalbame apie moteris – tai ženklas vyrams, kad ji vaisinga. Į plaukų žvilgesį mes reaguojame savo instinktais.

Štai kodėl plaukų priauginimo procedūros yra labai populiarios. Šias, mačiau, atliekate ir savo salone, nors turite puikios kosmetikos. 

Šiandienos pasaulyje viskas yra dirbtina. Priklijuotos blakstienos, pripūstos lūpos, botoksas. Implantais apskritai galima transformuoti visą kūną. Tai keičia ne tik žmogaus išvaizdą, bet ir visuomenės supratimą, kas priimtina. Ir, žinote, ką? Tai yra labai natūralus reiškinys. Pažiūrėkite, kaip atrodo Amazonės baseino regione arba Afrikoje gyvenančios gentys. Kai jie keitė savo išvaizdą įvairiomis priemonėmis – tempė kaklus, darėsi nuodų injekcijas, kad imituotų krokodilo odą, jokios civilizacijos išvis nebuvo pažinę. XVII amžiuje atsirado milžiniški perukai, o vyrai atrodė kaip moterys. Vadinasi, visais laikais mūsų kūniška išraiška buvo natūralus žmonijos socialinis poreikis. Tiesiog mūsų laikais atsiranda daug prieštaros. Žmonės stengiasi atkreipti dėmesį savo seksualia išvaizda, bet nori būti vertinami už protą. O ką, jei aš nuspręsčiau, kad galiu ateiti į darbą nuogas, nes tai – dalis mano saviraiškos? Kaunamės už tvarumą, bet norint būti išties tvariam, reikia negimdyti vaikų, nes žemėje tiesiog per daug gyventojų.

 Ar tokiame besikeičiančiame pasaulyje dar įmanoma prognozuoti kokias nors mados ar grožio tendencijas?

Tai, kaip atrodo Kim Kardashian, anksčiau būtų laikoma prastu skoniu, o dabar – sektinu idealu, nes už jos išvaizdą balsuoja masės. Švedijoje labai ilgą laiką demonstruoti prabangą buvo lygiai taip pat provokatyvu, kaip būti panku ir demonstruoti, kaip blogai tu gali apsirengti, teigdamas, kad tai – puikus įvaizdis. Ar po dešimties metų bus priimtina puikuotis prabangiais laikrodžiais ir automobiliais. Nemanau. Jei kažką darai vien dėl pinigų, gyvenimas netenka prasmės. Pasaulyje labai daug destrukcijos, bet kokybė ir meistrystė, manau, turėtų ją įveikti.